Prieš porą dienų pasibaigė pirmasis UCAS terminas ir dauguma universitetų jau atsiuntė atsakymus. Kai kuriems stojantiems pasisekė gauti unconditional offer’ius, kiti dar tik vykdys universitetų iškeltas sąlygas, o yra ir tokių, kurie dėl įvairių priežasčių sulaukė visų penkių neigiamų atsakymų. Jau nuo vasario 24 d. šiems moksleiviams leidžiama pasirinkti dar vieną papildomą universitetą (Extra). Universitetų skaičius nėra ribojamas, tačiau vienu metu galima pasirinkti tik vieną specialybę. Kadangi su kiekviena diena laisvų vietų skaičius mažėja, o kartu su juo ir šansai įstoti, svarbu priimti teisingus sprendimus ir užsitikrinti kuo geresnes galimybes gauti universiteto pasiūlymą. Taigi, kaip tinkamai išnaudoti Extra?

Dauguma moksleivių yra linkę painioti Extra ir Clearing. Kiekvienas universitetas turi nustatytą vietų bei offer’ių skaičių. UCAS sistema yra sukurta taip, kad idealiomis sąlygomis, moksleivis gauna penkis pasiūlymus, tačiau pasirenka tik vieną. Įvairūs universitetai turi skirtingą santykį tarp išsiųstų offer’ių ir jų universitetą kaip pagrindinį pasirinkusių studentų skaičiaus. Prestižiniai universitetai yra linkę skirti mažiau pasiūlymų moksleiviams, nes didžioji dauguma priimtų pasirenka būtent jų aukštojo mokslo instituciją. Priešingą tendenciją galime pastebėti su prastesniais Didžiosios Britanijos universitetais. Extra yra skirtas užpildyti offer’ių skaičių, o Clearing yra skirtas užpildyti vietų skaičių, kai moksleiviai jau yra priėmę sprendimą kuriame universitete kitąmet studijuos.

Norint tinkamai išnaudoti Extra, reikia kreipti dėmesį į tuos universitetus, kurie sulaukia mažai anketų, arba kurių offer’ius stojantieji yra linkę atmesti. Šiemet į šias kategorijas patenka vidutinio lygio bei prastesni universitetai. Išaugus mokslo kainoms iki £9000, moksleiviai mieliau renkasi prestižinius universitetus arba Škotijos universitetus, kurie siūlo nemokamas studijas Europos Sąjungos piliečiams bei patiems škotams. Kaip jau minėjome anksčiau, anketų skaičius į St. Andrews universitetą išaugo net 17%. Nenuostabu, kad laisvų vietų į šį universitetą jau nebėra. Tačiau medalis turi dvi puses – Didžiosios Britanijos universitetai sulaukė mažiau anketų nei tikėtasi.

10 labiausiai nukentėjusių universitetų:

• University of East London – 12.6%
• University of Bedfordshire – 12.4%
• Middlesex University – 12.2%
• Liverpool Hope University – 12%
• University of Northampton – 12.1%
• Edge Hill University – 11.9%
• University of Central Lancashire – 11.7%
• University of Lincoln 11.6%
• University of Sunderland – 11.6%
• Leeds Metropolitan University – 11.5%

Būtent šie universitetai šiais metais yra patraukliausi moksleiviams, negavusiems nei vieno teigiamo atsakymo, ir vis dar nepalaidojusiems noro studijuoti Didžiojoje Britanijoje.

Šį kartą su mumis savo įspūdžiais iš Mančesterio universiteto sutiko pasidalinti Karolis Jasinevičius, pirmo kurso Aeronautikos inžinerijos studentas.

Trumpai prisistatyk – kurioje šalyje, kokiame universitete mokaisi bei kokią specialybę pasirinkai? Kodėl?
Aš esu Karolis, esu pirmo kurso studentas Mančesterio universitete (The University of Manchester), studijuoju Aerospace engineering (MEng). Sunku tiksliai pasakyti, kodėl pasirinkau būtent tokią specialybę. Visada buvau „tiksliukas“, daugiau domėjausi fiziką, bet pačios fizikos mokytis nenorėjau, norėjosi kažko artimesnio „realiam pasauliui“.

Koks pirmas įspūdis atvykus į šalį?
Pati šalis kažkokio įspūdžio nesukėlė – žinojau, ko tikėtis, bet jausmas, kai išlipi iš lėktuvo, ir pradedi “kitokį gyvenimą” yra nenusakomas.

Kaip vertini studijų kokybę ir universiteto suteiktas galimybes?
Nesiskundžiu, viskas gerai bent jau iki šiol:). Universitetas ir dėstytojai tikrai suteikia galimybes mokytis naudojant aukštas technologijas.

Koks įdomiausias įvykis nutikęs studijų metais?
Studijų metais nutinka daug įdomių dalykų:). Sunku kažka išskirti.

Su kokiais didžiausiais sunkumais teko susidurti studijų metu?
Mano atveju, didžiausias sunkumas – anglų kalba, nes ji tikrai nebuvo tobula prieš atvažiuojant (ir vis dar nėra). Labai dideliu bėdų nebuvo, tačiau kartais iškildavo nepatogumų. Bet, manau, visi sunkumai įveikiami.

Kaip teko pačiam ieškoti informacijos stojant į užsienio universitetą? Kas labiausiai padėjo?
Interneto forumai (tiek lietuviški, tiek angliški), universitetų puslapiai, apžvalgų puslapiai, pokalbiai su esamais studentais. Taip pat turėjau knygą apie studijas užsienyje. Ji padėjo, nes visa aktuali informacija yra vienoje vietoje.

Kaip patobulintum savo studijų programą? Kokių trūkumų ir privalumų įžvelgi lyginant su Lietuvos universitetais?
Galbūt norėtųsi nors šiek tiek laisvės renkantis dalykus, nes yra nustatya, ką turiu mokytis ir negaliu rinktis jokių papildomų dalykų, nes neturiu laisvų kreditų. Tačiau nereikia mokytis jokių neįdomiu ar nesusijusių su specialybe dalykų, apie ką esu girdėjęs Lietuvoje.

Ar sunku mieste, kuriame studijuoji susirasti darbą studentui? Gal pats universitetas sudaro sąlygas dirbti savo studentams? Gal pats dirbi studijų metu?
Miestas nemažas, todėl darbą susirasti tikrai įmanoma, tačiau reikia pasistengti, šiuo laikotarpiu susirasti darbą niekam nėra lengva. Universitetas tiesiogiai darbo nesuranda, bet tikrai padeda rašant CV ir kitais klausimais, susijusiais su darbu ir karjera.

Ar planuoji po studijų grįžti dirbti į Lietuvą ar sieksi karjeros užsienyje?
Tokio dalyko nenusprendžiau. Niekada nežinai kas bus po kelių metų.

Kaip manai, kokios specialybės turės didžiausią paklausą 5-10 metų laikotarpiu?
Tikrai nežinau, kokios bus paklausiausios, tačiau manau, kad inžinerinės specialybės ir specialybės susijusios su kompiuteriais/programavimu bus paklausios ir jų perspektyvos netolimoje ateityje gerės.

Ką galėtum patarti į tavo pasirinktą šalį norintiems išvykti moksleiviams?
Prieš vykstant į šalį tikrai naudinga išsiaiškinti kuo daugiau. Tai geriausia padaryti kalbant su žmonėmis, kurie ten mokosi ir gyvena.

Šią savaitę su mumis savo patirtimi sutiko pasidalinti dar vienas ERASMUS studentas, Linas Kriaučiūnas, prieš porą metų praleidęs pusmetį Pietų Danijos universitete (University of Southern Denmark). Nors po mainų programos jau praėjo pora metų, jo patirti įspūdžiai dar neišblėso.

Trumpai prisistatyk – kurioje šalyje, kokiame universitete mokaisi bei kokią specialybę pasirinkai? Kodėl?
Pietų Danijos universitete, Danijoje. Studijavau Mechaniką, nes KTU universitete mokiausi mechatroniką. Išvykau ten per ERASMUS programą.

Koks pirmas įspūdis atvykus į šalį?
Į akis krito skirtumai tarp gimtosios šalies ir Danijos. Prabangesni automobiliai, žmonės su savais stiliais (o ne visi vienodai kirpti lietuviai). Aišku, Danijoje pilna dviračių. Daug lietaus. Visi žaidžia futbolą.

Kaip vertini studijų kokybę ir universiteto suteiktas galimybes?
Daugiau praktikos, dėstytojai neįstato student į rėmus, leidžia laisvai jiems reikštis. Sunku lyginti, nes į Erasmusininkus daug atlaidžiau dėstytojai žiūri. Jei moki bent kiek anglų kalbą, tai išlaikysi ir egzaminą. Daug egzaminų vyksta žodžiu.

Koks įdomiausias įvykis nutikęs studijų metais?
Prisigėrimas ir užmigimas gatvėj. Ryte kažkokie žmonės pažadino ir parvedė iki namų. Ar taip padarytų Lietuvoje?:)

Su kokiais didžiausiais sunkumais teko susidurti studijų metu?
Išsiilgsti namų, pasiilgai miškų, gamtos, nes Danijoje jų nebėra. Aišku, kainos didesnės, tai riboja laisvę šiek tiek. Bet stipendijos užteko ir pragyvenimui, ir dar šiek tiek liko.

Kaip teko pačiam ieškoti informacijos apie ERASMUS? Kas labiausiai padėjo?
KTU radau lankstinuką, jį paskaitęs ir susidomėjau. O tada padėjo studijų užsienyje koordinatoriai.

Kaip patobulintum savo studijų programą? Kokių trūkumų ir privalumų įžvelgi lyginant su Lietuvos universitetais?
Sunku ką ir tobulinti, nes viskas atrodo daug kokybiškiau nei Lietuvoje. O apie KTU nėra net ką šnekėti:). Kepami nauji ‘specialistai’ dėl skaičiaus ir tiek, kad universitetas gautų daugiau krepšelių kitiems metams. Apie kokia studijų kokybę dar galima šnekėti.

Ar sunku mieste, kuriame studijuoji susirasti darbą studentui? Gal pats universitetas sudaro sąlygas dirbti savo studentams? Gal pats dirbi studijų metu?
Ilgai ieškojau bet taip ir neradau. Buvo krizės laikai tuo metu šalyje. Taip pat labai daug jau imigrantų, todėl užpildyta darbuotojų rinka. Darbdaviai reikalauja, kad mokėtum danų kalbą. Universitetas padeda susirasti praktiką.

Ar planuoji po studijų grįžti dirbti į Lietuvą ar sieksi karjeros užsienyje?
Pasibaigiau ir iš karto grižau į Lietuvą. Po 3 mėn pradėjau dirbti pagal specialybę ir dirbu iki šiol Lietuvoje.

Kaip manai, kokios specialybės turės didžiausią paklausą 5-10 metų laikotarpiu?
Medicina, IT, elektronika.

Ką galėtum patarti į Daniją norintiems vykti moksleiviams?
Būtinai vykti! Net negalvoti apie studijas Lietuvoje, o po 12 klasių lėkti ten mokytis. Aišku, jei finansai leidžia. Mokslas ten nemokamas, reikia tik pragyvenimui pinigų. Jei susiras bent kokį part-time job, tai užteks pragyventi tikrai. Pamatysi kitą šalį, gausi puikią sutdijų kokybę bei patirties. Tai gali būti tramplinas į puikią karjerą. Aišku, jei nepasiseka, visada galima grįžti dirbti į Lietuvą.

Siekdami pagerinti puslapio kokybę ir paskatinti bendravimą tarp mūsų komandos ir norinčių studijuoti užsienyje, nusprendėme išplėsti mūsų komandą. Džiugu, kad mums sutiko padėti keletas užsienyje studijuojančių lietuvių (Anglijoje, Danijoje ir Vokietijoje), kurie yra pasiruošę atsakyti į visus klausimus forume. Kviečiame pasinaudoti proga ir jau šiandien prisijungti prie diskusijų!:)

Taip pat, šiuo metu aktyviai dirbame prie visų Anglijos universitetų duomenų bazės, kurioje būtų pateikta ne tik informacija apie universitetus, tačiau ir lietuvių gauti offer’iai bei juose studijuojančių lietuvių patirtis. Daugiau nei 100 šiųmetinių offer’ių jau galima rasti mūsų forume. Taigi, norime paskatinti šiemet stojančius studentus pasidalinti savo offer’iais Facebook puslapyje, arba mūsų forume, o jau studijuojančius – parašyti mums el. paštu: info@studiesabroad.lt.

Artimiausias porą savaičių truksiantį mainų maratoną nusprendėme pradėti pakalbindami ERASMUS mainų programos studentę Ugnę Kisielytę, kuri praėjusį semestrą praleido Slovėnijoje, Liublianos Universitete (http://www.uni-lj.si/en/).

Koks pirmas įspūdis atvykus į šalį?
Pirmas dalykas, kurį pastebėjau atvykusi į Slovėniją buvo labai graži gamta. Pirmas įspūdis buvo labai geras, viskas patiko. Iš pradžių atrodė, kad ilgai netruks toks susižavėjimas Slovėnija ir Liubliana, tačiau taip nebuvo – vis dar žaviuosi, ir keliaudama po kaimynines šalis, noriu greičiau grįžti į Slovėniją.

Kodėl pasirinkai būtent šią šalį?
Viena pažįstama studijavo Slovėnijoje metais anksčiau ir papasakojo apie labai gerą ekonomikos fakultetą, nuostabią šalį. Taip pat nusprendžiau, kad Slovėnijoje turėtų būti šilčiau nei Lietuvoje bei norėjau aplankyti Balkanus.

Kokį įspūdį paliko universitetas ir mokslo kokybė?
Liublianos universiteto ekonomikos fakultetas paliko labai gerą įspūdį: geri dėstytojai, graži aplinka, labai rūpinamasi mainų studentais. Manau, kad sutikčiau grįžti studijuoti būtent šiame fakultete. Be to, ekonomikos fakulteto studentams galima užsiimti norimu sportu nemokamai.

Kokį įspūdį paliko šalis ir žmonės?
Šalis sužavėjo. Tai tarytum vakarų ir Balkanų derinys, turintis geriausias savybes iš abiejų pusių. Žmonės padedantys, draugiški, tačiau galima sutikti įvairių. Labai daug žmonių propoguoja įvairias sporto šakas, nesvarbu kokio amžiaus bebūtų.

Koks labiausiai įstrigęs nutikimas?
Kelionė į Bovec su keturiais slovėnais. Ten sužinojau, kas yra canyoning… Neįtikėtina kelionė su nuostabiais žmonėmis.

Kokios didžiausios problemos iškilo naujoje šalyje?
Didelių problemų tikrai nepatyriau. Gal nebent leidimo gyventi gavimas yra erzinantis procesas, kuris trunka per ilgai. Be to, visur informacija pateikiama tik slovėnų kalba.

Kaip atrodo tavo įprastinė darbo diena?
Ryte paskaitos, tuomet sportas bei susitikimas su draugais vakare.

Kaip palygintum studijų kokybę tarp dvejų universitetų?
Liublianos universiteto ekonomikos fakulteto bei ISM dėstytojai yra panašūs, savo srities specialistai studijavę užsienyje. Tačiau Liublianos universiteto ekonomikos fakultetas yra žymiai didesnis. Bet ISM bibliotekos darbas žymiai sklandesnis. Atsiskaitymai taip pat panašūs, skiriasi tik tai, kad Liublianoje galima rinktis iš daugiau egzaminų datų, taip pat pasigerinti pažymius nuėjus į perlaikymą, net jei ir išlaikei egzaminą iš pirmo karto.

Kokios patirties davė ERASMUS?
Pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, bendravimo bei darbo su įvairių kultūrų žmonėmis patirties. Davė daug draugų bei pakeitė požiūrį į labai daug dalykų, taip pat leido labiau pažinti save visai kitoje aplinkoje.

Ką patartum kitiems studentams, norintiems išvykti su ERASMUS programa?
Erasmus patirtis labai vertinga ir kiekvienas turėtų pabandyti išvažiuoti, pabūti mainų studentu. Dažniausiai net nesvarbu į kurią šalį. Reikia nebijoti atverti save naujiems išbandymams bei nusiteikti teigiamai ir Erasmus patirtis bus nepamirštama.

Praėjusių metų birželį priėmus sprendimą padidinti mokesčio už studijas limitą nuo 3250 iki 9000 svarų, Didžiosios Britanijos valstybiniai universitetai tapo patys brangiausi pasaulyje. Tai stipriai sujaukė Jungtinėje Karalystėje gyvenančių vidurinės ir žemesniosios klasės atstovų planus. Negalėdami susimokėti už studijas, arba paprasčiausiai manydami, kad studijų kainų yra neverta gaunamų žinių ir galimybių, dauguma jų nusprendė verčiau pradėti dirbti ar siekti profesinio išsilavinimo. Būtent ši dalis studentų, kuri bet kuriuo atveju būtų stojusi į mažiau žinomus universitetus, ir yra tokio staigaus UCAS anketų kritimo priežastis. Stojančių iš Didžiosios Britanijos šiemet sumažėjo 8.7%.

Savo ruožtu, tarptautinių studentų šiemet kaip tik padidėjo, ypač stojančių į Škotiją. Pagrindinė priežastis – nemokamas mokslas Europos Sąjungos ir EEA šalims. Škotijos vyriausybė yra pasiruoši padengti visas mokslo išlaidos studentams iš Škotijos, ES bei EEA. Lietuvių, norinčių studijuoti šioje JK dalyje taip pat stipriai padidėjo. Bene geriausiai šioje situacijoje pasisekė St. Andrews universitetui, kuris sulaukė 17% daugiau stojančiųjų nei pernai, tarp jų 35% daugiAu iš ES ir EEA. Šiemet konkursas į St. Andrews yra išskirtinai konkurencingas – net 10 studentų į 1 vietą. University of Glasgow, savo ruožtu, sulaukė 11% daugiau anketų, o Heriot-Watt – net 21% daugiau.

Tačiau kaip bebūtų keista, kol kas pasiūlymai iš Škotijos universitetų neatspindi stipriai išaugusios konkurencijos. Netgi atvirkščiai, šiemet gauti pasiūlymai iš University of Glasgow yra lengvesni nei praėjusiais metais. Tam didžiausios įtakos turi bendras norinčių studijuoti sumažėjimas – prestižiniai universitetai yra priversti nuleisti savo kartelę, tad studentai, kurie ankstesniais metais tiesiog į juos neįstotų, verčiau renkasi paskolą ir prestižinį universitetą nei Škotijos universitetus.

Platesnę UCAS statistiką pagal universitetus ir studijų kryptis galima rasti šiame puslapyje:

http://www.guardian.co.uk/news/datablog/2012/jan/30/university-applications-subjects-age-poverty

Laisvai prieinama paskaitų medžiaga iš prestižinių universitetų nėra naujiena – jau dešimt metų MIT (MIT OpenCourseWare) siūlo ne tik paskaitų skaidres, bet ir paskaitų video bei egzaminų juodraščius. Kiti universitetai, tokie kaip Harvard, Berkeley ir kt. taip pat internete laisvai platina paskaitų informaciją.

Stanford žengė dar vieną žingsnį skaitmeninės visuomenės link, ir nuo vasario mėnesio vidurio siūlo net 16 nemokamų studijų programų internetu. Skirtingai nei MIT, Stanford universitetas nusprendė laikytis semestro tvarkaraščio, ir visa reikalinga informacija (paskaitų skaidrės, video bei skaitiniai) bus įdėta realiu laiku.

Taip pat, kiekvieną savaitę užsiregistravę studentai turės atlikti namų darbus, o už nepažangumą gali būti išbraukti iš sąrašo. Semestro gale laukia egzaminas, ir nors sėkmingai kursą pabaigęs studentas negaus kreditų, tai yra puiki galimybė pagilinti savo žinias.

Šiuo metu Stanford universitetas siūlo 16 skirtingų kursų tokiose srityse kaip informatika, verslumas, medicina, elektros ir civilinė inžinerija bei kompleksinės sistemos.

Pilnas kursų sąrašas:

• The Lean Launchpad (http://www.launchpad-class.org/)
• Technnology Entrepreneurship (http://www.venture-class.org/)
• Anatomy (http://www.anatomy-class.org/)
• Making Green Buildings (http://www.greenbuilding-class.org/)
• Information Theory (http://www.infotheory-class.org/)
• Model Thinking (http://www.modelthinker-class.org/)
• Computer Science 101 (http://www.cs101-class.org/)
• Machine Learning (http://jan2012.ml-class.org/)
• Software As A Service (http://www.saas-class.org/)
• Human-Computer Interaction (http://www.hci-class.org/)
• Natural Language Processing (http://www.nlp-class.org/)
• Game Theory (http://www.game-theory-class.org/)
• Probabilistic Graphic Models (http://www.pgm-class.org/)
• Cryptography (http://www.crypto-class.org/)
• Design And Analysis Of Algorithms I (http://www.algo-class.org/)
• Computer Security (http://www.security-class.org/)

Nors ir nuo paskutinio mūsų interviu praėjo nemažas laiko tarpas, šį kartą į klausimus sutiko atsakyti ISM antro kurso studentė Liepa Olšauskaitė, praleidusi paskutinį pusmetį egzotiškajame Singapūre. Pagal dvišalę mainų programą į Singapore Management University (SMU) išvykusi Liepa grįžo kupina įspūdžių ir teigiamų emocijų.

Koks pirmas įspūdis atvykus į šalį?
Tik išlipus iš lėktuvo nustebino miesto modernumas, plieskiantis karštis ir tamsiaplaukių azijiečių jūra metro stotyse. Kiek vėliau įspūdį padarė palaikoma švara ir saugumas visame mieste – valstybėje.

Kodėl pasirinkai būtent šią šalį?
Singapūras – vienas iš pasaulio verslo centrų, o kadangi studijuoju Tarptautinį Verslą ir Komunikaciją, nusprendžiau, kad reikia mokslam įpūsti daugiau praktikos. Taip pat norėjau pramokti kinų kalba, kurios kursus jau lankiau Lietuvoje. Aišku, bene geriausias Singapūro privalumas – visos Azijos šalys iš ten lyg ranka pasiekiamos.

Kokį įspūdį paliko universitetas ir mokslo kokybė?
Pasauliniu mastu Singapore Management University (SMU) reitingai neblogi. Pačioje šalyje jis laikomas moderniausiu ir geriausiu verslo krypties universitetu. Dėstymo kokybė panaši į esančią Lietuvoje, tačiau iš studentų reikalaujama žymiai daugiau. Užduočiai, kuri vertinama tik 5% balų, jie ruošiasi per naktis, nes pažymiai yra pagrindinis rodiklis lemiantis jų karjerą. Kalbant apie SMU, universitetas yra pačiame centre. Jį sudaro keli fakultetai, kuriuos gali pasiekti požeminiu campus‘o taku, pakeliui palikdamas parduotuves, valgyklas, sporto klubą ir kt. Pačiame centre įrengta penkių aukštų biblioteka: joje gali ir pasimokyti, ir pailsėti.

Kokį įspūdį paliko šalis ir žmonės?
Žmonės labia malonūs, visada pasirengę padėti, bet nuolatos juntama konkurencija tarp studentų. Gaila, bet nestokodami pinigų jie primiršo fantaziją ir įsitraukė į vartojimo kultūrą: nesvarbu kokio amžiaus, tiek gatvėje, tiek metro, tiek paskaitose singapūriečiai neapseina be naujausio iPhone, iPad ar Apple kompiuterio. Net atsidarant naujai H&M parduotuvei išsirikiuoja žmonių eilė, kurie siekia įsigyti visa, kas nauja ir kas tuo metu populiaru.
Kalbant apie šalį – pirmą dieną nustebinusi švara ir saugumu, ji tokia išliko ir visą viešnagę. Stebino tai, kad nesijautė nei smogo, nei populiacijos gausos. Galbūt dėl to, kad mieste gausu parkų, nauji pastatai arba apauginti vijokliais, arba turi special nišą, kurioje auginamos palmės. Taip pat labai gerai išvystyta viešojo transporto sistema (metro piko metu važiuoja net kas dvi minutes).

Koks labiausiai įstrigęs nutikimas?
Neįmanoma išskirti vienintelio nutikimo, galiu nebent pasakyti, kad pusmetis Singapūre buvo kaip vienas didelis nuotykis: per trumpai trukęs, gniaužiantis kvapą ir paliekantis neišdildomą įspūdį atmintyje.

Kokios didžiausios problemos iškilo naujoje šalyje?
Kainos. Kartais ėjimas į parduotuvę būdavo graudžiai juokingas.

Kaip atrodo tavo įprastinė darbo diena?
Keltis tekdavo anksti, nes gyvenome toli nuo universiteto, tad jau 6:30 arba 8:30 išsirisdavau iš lovos.Toliau sekdavo maždaug 40min kelionė iki miesto, kelios paskaitos, o tada vėl namo. Dažnai dar užsukdavau į greito azijietiško maisto valgyklą, kur pietaudavo daugelis singapuriečių ir kur būdavo kur kas pigiau. Kiek pailsėjus pasimokydavau, o tada traukdavau atgal į miestą “pavakarot”.

Kaip palygintum studijų kokybę tarp dvejų universitetų?
Kaip ir minėjau anksčiau, kokybė nelabai skyrėsi, tačiau singapuriečiai studentai daug reiklesni sau, tad mokytis kartu su jais yra sunku.

Kokios patirties davė ERASMUS?
Užkrėtė noru keliauti, patirti ir sudomino praktikos galimybėm Azijoje.

Ką patartum kitiems studentams, norintiems išvykti su ERASMUS programa?
Nedvejoti, pasinerti į nuotykį, bet nepamiršti ir mokslų, kad grįžus nespaustų skolos.

Norėtume pasinaudoti proga ir priminti visiems neapsisprendusiems, ar dar iki galo nebaigusiems pildyti UCAS anketos, kad sausio 15 d. baigiasi anketų priėmimas į pagrindinio srauto stojimą. Jau dabar aišku, kad šiemet stojančiųjų bus mažiau, ir tai jau galima pastebėti šiek tiek palengvėjusiuose universitetų reikalavimuose. Ko gero daug ką nustebino lengvesni Škotijos universitetų reikalavimai. Dėl išaugusių mokesčių už mokslą, Škotijos universitetai tapo ypač patrauklūs studentams iš prasčiau gyvenančių Europos Sąjungos šalių. Vis dėl to, stojančiųjų skaičius į Škotiją taipogi sumažėjo. Taip pat panašu, kad šiemet nukentės gabūs ir į prestižinius universitetus stojantys moksleiviai dėl stipriai išaugusios konkurencijos šiose aukštojo mokslo institucijose.

Galiausiai, norime palinkėti visiems stojantiems gražių ir naujovų kupinų 2012-ųjų metų bei palankių offer’ių!:)

Lapkričio 9 d. naujuoju Italijos ministru pirmininku paskyrus Mario Monti, Bocconi universitetas neteko savo rektoriaus, bet kartu papildė ir taip ilgą pasisekimo sulaukusių alumni studentų sąrašą. Šiame sąraše galima išvysti ne tik Italijos respublikos prezidentą, ministrus, centrinio banko valdytojus ar Europos Parlamento narius, bet ir tokių įmonių, kaip Vodafone, Eni, Pirelli ir Tiscali valdytojus. Bocconi universitetas tiek Italijoje, tiek Europoje yra pripažįstamas kaip prestižinė aukštojo mokslo institucija, sutraukianti geriausius moksleivius iš visos Italijos bei Europos.

Tarp Lietuvos studentų, Bocconi universitetas taip pat yra ganėtinai populiarus – kiekvienais metais nuo keleto iki keliolikos lietuvių pradeda studijas šiame universitete. Vienus skatina universiteto prestižas ar studijų kokybė, o kitus žavi pati Italija ir Milano miestas.

Studijų programos

Bocconi yra privati verslo mokykla (business school), tad visos programos yra susijusios su ekonomika ir verslu. Pats universitetas yra pakankamai didelis – daugiau nei 7000 studentų lanko bakalauro studijas ir dar 3000 studentų siekia magistro laipsnio. Bakalauro studijos Bocconi univeristete trunka 3 metus, o magistro – 2 metus.

Bakalauro studijų programos:

• International Economics, Management and Finance (EN)
• Business Administration and Management (IT)
• Economics and Management in Arts, Culture and Communication (IT)
• Economics and Finance (IT)
• Economics and Social Sciences (IT)

Iš šių penkių programų tik viena yra dėstoma angliškai, tačiau ji turi ir daugiausiai studentų – ~400-500 viename kurse. Anksčiau ši programa vadinosi “International Economics and Management”, tačiau prieš keletą metų į studijų programą buvo įtraukta finansų atšaka ir po trečio semestro studentai gali pasirinkti arba finansų, arba tarpautinės ekonomikos ir vadybos specializaciją. Norint stoti į kitas programas būtina mokėti gerai italų kalbą.

Magistro studijų programos:

• International Management (EN)
• Marketing Management (IT/EN)
• Finance (IT/EN)
• Economics and Management in Arts, Culture, Media and Entertainment (EN)
• Economic and Social Sciences (IT/EN)
• Economics and Management of Innovation and Technology (EN)
• Management (IT)
• Accounting, Financial Management and Control (EN/IT)
• Economics and Management of Public Administration and International Institutions (IT)
• Law and Business Administration (IT)

Taip pat, SDA Bocconi (Bocconi School of Management) siūlo MBA programas tiek angliškai, tiek itališkai. Būtent ši programa ir sutraukia daugiausiai dėmesio ir studentų. Jau ilgą laiką SDA Bocconi MBA programa yra verslo mokyklų reitingų viršuje.

Stojimo procedūra

Bakalauro studentams stojimas yra padalintas į tris sesijas:

• Žiemos, iki 2012 01 16
• Pavasario, iki 2012 03 28
• Vasaros, iki 2012 08 21

Visiems studentams reikia pristatyti šiuos dokumentus:

• Dvejų paskutinių metų mokymosi rezultatai
• Motyvacinis laiškas
• CV
• Anglų kalbos egzamino rezultatas
• SAT/ACT(Neprivaloma, jei moksleivio pažymių vidurkis didesnis nei 8 )

Svarbu paminėti, kad visi dokumentai turi būti išversti į italų arba anglų kalbą, patvirtinti notaro, užsienio reikalų ministerijos, bei Italijos Ambasados Lietuvoje. Taip pat, Bocconi universitetas reikalauja išrašo iš švietimo ir mokslo ministerijos su mūsų mokyklų pažymių sistema. Įstojus į universitetą ir norint lankyti informatikos paskaitas, būtina pristatyti ECDL sertifikatą, kurį galima laikyti Bocconi universitete, tačiau žymiai paprasčiau ir pigiau yra išsilaikyti šį testą dar būnant Lietuvoje.

Magistro studentams neskaitant motyvacinio laiško, CV ir pažymių išrašo iš universiteto, dar reikia išsilaikyti GMAT bei anglų kalbos testą. Visi dokumentai taip pat turi būti išversti į anglų/italų kalbą bei patvirtinti notaro, užsienio reikalų ministerijos bei Italijos Ambasados.

Mokestis už studijas, stipendijos ir gyvenimas

Mokslas Bocconi universitete yra mokamas – ~10.000 eurų per metus. Tačiau tik maža dalis studentų moka pilną kainą, o didelė dalis ne tik studijuoja nemokamai, bet ir gauna stipendijas, kurios priklauso tiek nuo pažymių, tiek nuo tėvų pajamų. Studentai, kurių tėvai neuždirba dideles sumas pinigų, nemoka už mokslą ir dar gali pretenduoti į stipendiją bei nemokamus pietus. Praktiškai visi studentai iš rytų Europos gauna stipendijas.

Bocconi turi savo bendrabučius, kurių kaina taip pat priklauso nuo tėvų pajamų. Tie patys bendrabučiai vieniems studentams gali kainuoti 310 eurų, o kitiems 600 eurų. Būsto kaina Milane svyruoja nuo 350-400 eurų už dvivietį kambarį iki 500-600 eurų už atskirą kambarį.

Norint gauti stipendiją, būtina pristatyti šiuos dokumentus:

• Tėvų pajamos
• Turimo turto deklaracija (butas, namas, žemė, mašina ir t.t.)
• Šeimos sudėtis

Šie dokumentai turi būti patvirtinti tokiu pat būdu kaip ir visi kiti dokumentai. Tikimybė gauti stipendiją lietuviams yra pakankamai didelė – jeigu tėvų bendros pajamos neviršija 700-800 eurų per mėnesį, galima būti užtikrintam.

Milanas yar pakankamai brangus miestas, tačiau susispaudus galima pragyventi už 400-500 eurų per mėnesį. Skiriant maistui 100 eurų per mėnesį galima laisvai išgyventi maitinantis ne tik makaronais. Susirasti darbą Milane yra sunku, ypač nemokant italų kalbos.

Naudingos nuorods

• Bocconi Universiteto puslapis
• Milano Bakeca – pagrindinis skelbimų puslapis
• Bocconi studento atsiliepimai apie universitetą
  ]]> http://www.studiesabroad.lt/2011/11/24/universitetu-apzvalga-bocconi-university/feed/ 0